Aikido Journal Home » Articles » Aikido ir ginklai: paskutinis žodis? Aiki News Japan

Aikido ir ginklai: paskutinis žodis?

Autorius Stanley Pranin

Aikido Journal #108 (1996)

Išvertė Domas Jablonskis

Jau seniai vyksta diskusijos apie tai, ar aikido yra privalomos ginklų treniruotės. Mes dažnai suteikdavome galimybę abiejų pusių šalininkams išreikšti savo nuomonę Aikido Žurnalo puslapiuose. Aš stebėjau diskusijų eigą ir pats jose dalyvavau ir dabar norėčiau pateikti kelis faktus, kurių nemačiau minint kur nors kitur.

Pirmiausia, manau, išmintingiausia būtų pradėti nuo apžvalgos, koks buvo Morihėjaus Uešibos santykis su ginklais. Leiskite man pateikti keletą faktų, neįsitraukiant į ilgą istorijos nagrinėjimą. Per praėjusius dešimt metų esame surinkę daug medžiagos apie Daito ryu aikidžiudžiutsu įtaką aikido. Sokaku Takeda, Uešibos mokytojas, buvo puikus kardo meistras ir ginklų ekspertas, kuris daug laiko praleido mokydamasis įvairios ginklų technikos. Tik įstatymams uždraudus nešioti kardus Takeda pagrindinį dėmesį skyrė džiudžiutsu technikai. Takedos budžiutsu buvo visapusiška ir niekaip negalima teigti, kad ji buvo apribota vien tik džiudžiutsu technika. Visa Daito ryu yra pagrįsta kardo principu.

Kitas faktas: nuo 1942 metų iki mažiausiai penktojo dešimtmečio pabaigos Morihėjus Uešiba labai daug laiko eksperimentavo su aiki ken ir džio Ivamos dodžio. Morihiro Saito, vienas iš pagrindinių to laikotarpio mokinių, buvo tiesioginis proceso liudininkas. Šiandieną žvelgdami į Saito Sensėjaus aikido mes galime matyti, kiek daug pastangų kūrėjas įdėjo į šį darbą.

Viena iš auksčiau išdėstyto pastebėjimo kritikų yra tokia: “O-Sensėjus su ginklais dirbo mėgėjiškai ir niekada rimtai nevystė jų į užbaigtą discipliną, kaip taidžiutsu arba beginklės technikos”. Šio požiūrio problema yra tai, kad mes šnekame apie laiko tarpą apimantį beveik dvidešimt metų. Be jokios abejonės, tiek laiko būtų užtekę, kad toks kovos menų meistras kaip Uešiba įtrauktų į savo mokymą ginklų technikas. Taip pat nepamirškime, kad dar 1937 metais kūrėjas įtraukė klasikinę ginklų sistemą Kašima Šinto ryu į Kobukano dodžio mokymo programą. Jo kraujo priesaika yra netgi šios mokyklos registracijos knygoje!

Taip pat paminėčiau, kad daug paplitusių techninių aikido terminų yra kilę iš kendžiutsu. Tokie terminai kaip tegatana, šomenuči, jokomenuči ir šihonage aiškiai nurodo į glūdinčią kardo valdymo kilmę. Taip pat ir viena iš pagrindinių techninių aikido charakteristikų, iriminage, remiasi dūrimo ir įėjimo su kardu judesiu. Iš esmės visa irimi arba įėjimo idėja yra paimta iš kardo technikos.

Tebūnie aišku: ginklų studijavimas ir praktika buvo ilgalaikė kūrėjo aistra. Tie, kurie teigia atvirkščiai, arba blogai žino aikido istoriją, arba daro tai iš politinių motyvų.

Tačiau tai yra istorinis faktas, kad kūrėjas uždraudė ken ir džio praktiką Aikikai Hombu Dodžio, IŠSKYRUS Saito Sensėjaus klases. Daug atskleidžiantis faktas, sakyčiau! Ar tuomet turėtų stebinti, kai šiuolaikinė Hombu Dodžio viešai skelbia – aš remiuosi išspausdintais Dodžio-čio Moriteru Uešibos ir 8 dano Masatake Fudžitos komentarais – kad ginklų technikos mokymas nėra aikido dalis?

Atsakymas į klausimą, ar aikido apima ginklų technikos mokymą ar ne, priklauso nuo autoriteto, su kuriuo jūs konsultuositės, apibrėžimo. Nėra jokio visuotinai priimto susitarimo, kas yra aikido technika ar filosofija. Be to, vidutinis praktikantas į savo instruktorių žiūrės kaip į aukščiausią autoritetą. Netgi organizacija negali įpiršti savo požiūrio dėl treniruočių turinio individualiose dodžio, nebent būtų priimta ir laikomasi griežtų instrukcijų rinkinio. Toks požiūris rimtai stabdo augimą, kas ne kartą buvo atsitikę.

Pavyzdžiui, Aikikai Hombu organizacijos viduje – kurios oficiali pozicija, kaip mes matėme, išbraukė treniruotes su ginklais – gerai žinomi mokytojai Šodži Nišio, Nobujoši Tamura, Kazuo Čiba, Mitsunari Kanai bei daugelis kitų įtraukė iaido į savo mokymo programas. Nebuvo jokių ketinimų sustabdyti juos.

Žiūrint iš mano pozicijų visi ginčai tėra tik tuščiažodžiavimas. Niekada nebus visus patenkinančio atsakymo į klausimą, susijusį su ginklais ir aikido, kuris įtikintų kiekvieną. Visos diskusijos apie tokio treniravimosi privalumus ir trūkumus vis tiek nepakeis paties fakto. Tie, kurių mokytojai gina ginklų treniruotes arba tie, kurie savarankiškai nusprendė, kad ginklai yra svarbus taijutsu treniruotės papildymas, ir pasiliks prie savo įsitikinimų. Tie, kurie įsitikinę, kad ginklų praktika yra žalinga arba trukdys taidžiutsu progresui, atmes ginklų apmokymą ir išsigalvos prietarų tam, kad pateisintų savo poziciją.

Ar tai yra paskutinis žodis šiuo klausimu? Abejoju, tačiau tikuosi, kad pateikiau keletą naujų perspektyvų šioms diskusijoms.